- Savaitraštis "Buhalterija", 2008-08-18, nr. 29 (190).
- http://verslas.banga.lt/lt/patark.printer/485436542c457
2008-06-14
Evispa, UAB
Edgaras Šilkonis, komercijos direktorius
Tinkamai daromos rezervinės kopijos turėtų būti jūsų bendrovės gelbėjimosi ratas. Su išties gera atsarginio kopijavimo sistema įmanoma išlipti iš balos sausam nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko tyčia, ar atsitiktinai, galbūt tai buvo viruso atvejis, arba įrangos gedimas – priežastis ir kaltųjų paieškos post factum mažiausiai rūpi. Kur kas svarbiau pasirūpinti apsauga nuo visų galimų rizikos veiksnių iš anksto.
Nors visos atsarginių kopijų darymo metodikos yra geros, iš tikrųjų geriausios yra orientuotos į valdymą, palaikymą ir automatinį atsinaujinimą vieningos sistemos kontekste. Šiame straipsnyje aptarsime modernaus rezervinio kopijavimo metodikas. Nepriklausomai nuo to, ar pasirinkote daryti rezervines kopijas į juostą, kietąjį diską, CD ar kitą laikmeną, be efektyvios atsarginio kopijavimo praktikos užtikrinti, kad Jūsų gelbėjimosi ratas išsiskleis tuomet, kai to labiausiai reikia – neįmanoma.
Siekis išsiaiškinti labiausiai tinkamus rezervinio kopijavimo būdus gali pareikalauti nemažai laiko ir pastangų. Tačiau šiame straipsnyje minimi patarimai padės Jums pajudėti reikiama kryptimi. Nagrinėdami juos, nepameskite iš akiračio pagrindinio tikslo – veikiančio plano rezerviniam kopijavimui (backup) ir atkūrimui (recovery), atsižvelgdami į savo verslo poreikius, jau turimą įrangą, ribotus personalo bei finansinius išteklius.
Jūsų pirmas žingsnis – identifikuoti kokius ir kokios apimties duomenis reikės apsaugoti. Tai padės apibrėžti tinkamą rezervinio kopijavimo dažnumą (grafiką) ir saugojimo talpos reikalavimus. Pavyzdžiui, jūs galite neturėti pakankamai saugojimo talpos, norėdami kasdien archyvuoti visus duomenis ir taikomąsias programas. Todėl gali tekti nustatyti išimtis, kas ir kada bus archyvuojama.
1. Kas turėtų būti apsaugota?
Verslo duomenys: sutartys, klientų duomenys, buhalteriniai įrašai, duomenų bazės, projektų duomenys, tvarkaraščiai ir susitikimų planai, el.paštas, kontaktai ir kitos kritinės bylos.
Sistemos duomenys: programinės ir techninės įrangos nustatymai, taikomosios programos ir jų nustatymai, vartotojų prisijungimo vardai ir slaptažodžiai, prieigos teisės, el.pašto nustatymai ir bet kuri kita techninė informacija, apibrėžianti organizacijos įrangos ir sistemų ūkio veikimą.
2. Kodėl tai turėtų būti apsaugota?
Visų pirma nusistatykite tikslą – ko norima pasiekti diegiant rezervinio kopijavimo praktiką?
Greitas duomenų atkūrimas, valdomi duomenų archyvai, duomenų atkūrimas po nelaimės, arba mėnesio ir metų pabaigos "uždarymai" – egzistuoja nemažai priežasčių rezerviniam kopijavimui ir kiekvienu atveju jos gali būti skirtingos. Kiekviena priežastis gali pareikalauti skirtingo pasiruošimo proceso. Paminėsime keletą motyvų, kurių vedamos, bendrovės rūpinasi rezervinėmis kopijomis:
- apsaugoti verslą nuo duomenų praradimo dėl sistemų gedimo, virusų, vandalizmo ir vagystės atvejų, darbuotojo klaidos arba atsitiktinio ištrynimo;
- atitikti įstatymų ar veiklos sričiai keliamus rezervinio duomenų kopijavimo reikalavimus (pvz., audito, bankininkystės, notarų, registrų veiklos srityse);
- atlaisvinti pagrindinių saugyklų talpą;
- archyvuoti senesnes, rečiau naudojamas, bet vis dar saugotinas bylas atskiroje saugykloje;
- pasiruošti sistemos plėtrai, koregavimui (konversijai) arba pakeitimui.
3. Derinkite galimą atkūrimo poreikį su sąnaudomis
Rezervinės kopijos reikalauja laiko ir pastangų tinkamam jų kūrimui, saugojimui ir administravimui. Norint išgauti teisingą balansą tarp sąnaudų ir naudos, apsvarstykite ir sulyginkite prognozuojamą naudą, kurią gautumėte kritinio atvejo metu atkūrę prarastus duomenis su atsarginio kopijavimo sistemos sukūrimo, palaikymo ir administravimo sąnaudomis. Itin svarbu atsižvelgti į turimus personalo išteklius ir laiką, kurio reikės darbuotojams, administruojantiems rezervinio kopijavimo procesus.
4. Atsižvelkite į laikmenas
Kokios laikmenos bus naudojamos rezerviniam koppijavimui (juosta, kitas kietas diskas, CD, tinklo saugykla)? Renkantis laikmeną svarbu išsiaiškinti talpą, jos kainą, galingumą ir naudojimo laikotarpį. Atsakykite į klausimus, kiek ilgai būtina laikyti rezervines kopijas laikmenoje, ar jas galima perrašyti ir kaip dažnai, bei svarbiausia (!) - koks prognozuojamas laikmenos gyvavimo laikotarpis (pvz., kietuosius diskus siūloma keisti ne rečiau kaip kas 3 metai).
5. Paskirkite ir įteisinkite pareigas bei atsakomybes
Užtikrinkite, kad personalas žino apie rezervinio kopijavimo politiką, procedūras ir grafikus. Netgi nebūdamas tiesiogiai atsakingas už rezervinių kopijų sukūrimą, bet kuris naujas bylas sukuriantis darbuotojas turi vienokį ar kitokį ryšį su šių bylų rezervinių kopijų sukūrimu. Personalui turi būti suteikta prieiga prie informacijos, aprašančios bylų saugojimą ir su tuo susijusius rezervinio kopijavimo procesus ir jų grafikus.
6. Nustatykite efektyvų atsarginio kopijavimo grafiką
Įsitikinkite, kad rezervinio kopijavimo grafikas suderinamas su techninėmis galimybėmis ir 3-iame punkte aptarta sąnaudų-naudos analize.
7. Kaip dažnai reikėtų daryti rezervines kopijas?
- Kasdien – duomenims, besikeičiantiems kasdien;
- Per nustatytą grafiką – duomenims, besikeičiantiems nustatytu intervalu;
- Mėnesio ir metų pabaigoje – sistemoms su uždarymo datomis.
8. Žymėkite visas rezervines laikmenas
Rezervinės kopijos turi būti žymimos fiziškai (jei CD – klijuojama žymė) ir sistemiškai (datuojamų failų sistema). Geriausia naudoti paprastą, bet prasmingą ir intuityvią sistemą, kurią galėtumėte lengvai pasiekti ir atkurti dominančias bylas. Pavyzdžiui:
9. Saugokite rezervines kopijas saugioje vietoje
Minimalus reikalavimas – rezervinės kopijos turi būti saugomos nedegioje aplinkoje, atskirtoje nuo kitų biuro kompiuterių ir technikos.
Geriausia - atskira patalpa ar niša, kurios negalėtų pasiekti nei gaisras, nei ilgapirščio ranka. Taip pat svarstytinas nutolęs rezervinių kopijų saugojimas. Tačiau nutolusio rezervinio kopijavimo atveju galima susidurti su papildomomis išlaidomis ir įvairiomis atkūrimo komplikacijomis.
10. Niekada nedarykite prielaidų
Rezervinių kopijų administravimo sistemos gali patirti lygiai tokių pat gedimų kaip ir visos kitos žmonių sukurtos ir valdomos sistemos. Taigi reguliariai testuokite ir tikrinkite rezervines kopijas. Jei manote esant tikslinga – darykite keletą kopijų.
Pavyzdžiui, jei planuojate keltis į kitą biurą, apsvarstykite kelių rezervinių kopijų variantą – vieną saugojimui, o kitą – pasiimti su savimi perkėlimui. Šiuo atveju būsite pasiruošę bet kuriam atvejui: nuo duomenų praradimo dėl fizinio sugadinimo iki praradimo perkėlimo metu.
11. Automatizuokite rutiną!
Nėra nuobodesnio užsiėmimo už rutininius, bet privalomus darbus. Jie atima daug laiko, demotyvuoja, bet juos privalu atlikti. Čia neretai suveikia žmogiškasis faktorius - verčiamas daryti atsargines kopijas dažnas jų nepadaro dėl nuovargio, užmaršumo, tingumo ar aklo tikėjimo "man pasiseks".
Automatizuokite atsarginį kopijavimą taip, kad nuo darbuotojų niekas nebepriklausytų. Įdiekite automatinio kopijavimo metodus ir turėkite visų organizacijos darbo vietų atsargines kopijas vieningoje, patogioje ir valdomoje sistemoje. Įdomiausia, kad šiuolaikiniai metodai be savo tiesioginės gelbėjimosi rato funkcijos, dar atliks ir "boso akies" vaidmenį - leis matyti ties kuo ir kaip produktyviai dirba kiekvienas organizacijos darbuotojas (pagal naujai atsirandančių bylų pavadinimus ir apimtis).